Švietimo bėdos ir džiaugsmai. IV dalis.

KITA PAMOKA – STREIKAS
Apie mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemą (MEDUS), mokomųjų dalykų integravimą bei kompetencijas.
Kalba mokytojų streiko metu (2023 m. spalis, Vilnius) – PLANAS

Kai neteisybė tampa įstatymu – pasipriešinimas yra pareiga. T. Džefersonas (Thomas Jefferson).

1. Kodėl aš čia kalbu? Kai manęs paklausė, ar galėčiau ką nors pasakyti apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą – paklausiau savęs „kodėl aš?“ O paskui prisiminiau, kad kažkada, kai buvo pristatyta nauja Mokytojų darbo apmokėjimo sistema (2018 pavasaris) – ji vadinosi labai gražiai MEDUS.

Apie projektą MEDUS aš išgirdau Lietuvos fizikos mokytojų konferencijoje (2018 m. gegužė), kas tai bus per gėris mums bandė papasakoti kolegė fizikė kuri dar buvo ir vienos gimnazijos direktorė. Ir niekas nieko gero ten nesuprato. Pagalvojau: Jeigu fizikai nesusigaudė – tai jau nelabai kas.

Tada, lankydamasis Vilniuje paskambinau trijų profsąjungų, kurios deklaruoja, kad gina mokytojų interesus, pirmininkams. Du iš atsiliepusių pasakė, kad viskas čia gerai, tai reikalingas ir teisingas modelis, tas MEDUS. Ir tik Andrius Navickas kažkaip be didelio optimizmo pasakė: „Bus blogai“. Tai po savaitės aš jau buvau šitos, LŠDPS profsąjungos narys.

2. Šiandien visi supranta, kad ta mokytojų darbo apmokėjimo sistema tik pavadinimu buvo MEDUS. Etatinio apmokėjimo įvedimui pritarusios profesinės sąjungos šiandien nelabai kalba apie nesusipratimus ir vargus skaičiuojant mokytojų atlyginimus; o drąsiausi (pvz., Vilniaus licėjaus direktorius 2022 m. LŠDPS konferencijoje Dubingiuose) pripažįsta – atšaukti.

Šiandien niekur neišgirsite to pavadinimo. NES per tuos kelis metus visi suprato, kad medumi čia nebekvepia – o kai geriau ir iš arti paragauji, tai įsitikini: ir cukraus sirupo neprimena. Labiausiai visa ta darbo apmokėjimo sistema panaši į dirbtinį saldiklį.

Kad nebūčiau šališkas – paieškojau informacijos apie dirbtinius saldiklius. Gal geriau negu Medus? Vienos privačios Lietuvos medicinos klinikos interneto puslapyje radau įdomų straipsnį.

Citata: „Dirbtinis saldiklis X – pavojingiausia medžiaga, dedame į maistą. Kenksmingumas – nuo galvos skausmo iki vaisiaus pažeidimo“

Dėl galvos skausmo lyg ir viskas aišku: skauda visiems nuo pat etatinio apmokėjimo įvedimo. BET - ne pirmas kartas, išgyventume. Tačiau tą vaisių – Lietuvos švietimo ateitį – kažkodėl vis dar norisi išgelbėti. Norisi užauginti sveiką. Todėl mes čia.

3. Tas straipsnis apie dirbtinius saldiklius – ne koks reklaminis. Cituoju ne kažkokį menkavertį straipsniuką – patikinu, po straipsniu buvo nurodyti 64 šaltiniai, visi angliški, tai nešališki, mūsų vietinių ginčų nežino.

Vienas šaltinis buvo lietuviškas, išverstas – ES Reglamentas dėl dirbtinių/ sintetinių maisto papildų naudojimo – tai visi saldikliai ten paskirstyti į dvi dideles grupes: neleista naudoti – leista naudoti. Ir reikėtų labai ilgai skaityti kad suprastum – ar mūsiškis, švietimiečiams skirtas MEDUS patenka į leistinų ar į draudžiamų saldiklių sąrašą. Sudėtinga yra ne dėl cheminės formulės, o dėl kalbos.

Atsimenate: praėjusių metų (2022 m.) profsąjungos konferencijoje Prienuose viena kolegė iš Klaipėdos švietimo viceministrui pasiūlė sugrįžti į mokyklą pasikartoti teksto suvokimo. Nesusikalbame – ir ne pirmi metai. Mat nutiko taip, kad mokytojau klausia vieno, o viceministras atsako apie kažką kitką. Visi pritariamai paplojo.

Šiandien aš supratau: kolegė buvo neteisi. Mes, mokytojai dar ne visas kalbas mokame, tai ir nesuprantame, ką mums nori pasakyti, koks gėris užšifruotas Etatinio apmokėjimo taisyklėse arba dabar, naujuose UTA planuose, arba ŠMM pasiūlymuose.

4. Pasiremkime specialistais. Filosofas, semiotikas ir rašytojas Umberto Eco savo knygoje „Tobulos kalbos paieškos Europos kultūroje“ rašo, kad vien tik XIX amžiuje buvo priskaičiuojama: yra 173 kalbos modeliai. Tai pabandykime suprasti: kokia kalba rašomi mums skirti teisės aktai?

Pats mokslininkas išskiria tokias naujai kuriamų kalbų grupes:
a) naujai atrastos istorinės kalbos (egiptiečių, hebrajų) – tikriausiai ne, nes hieroglifų mūsų teisės aktuose nėra – dar nėra;
b) rekonstruotomis – gal tiktų prūsų kalba; arba galima būtų įtarti, kad naudojamas nevykęs vertimas iš kanceliarinės slavų kalbos, kuri LDK laikais buvo oficiali dvaro raštų kalba  – bet tikriausiai dabartiniai valdininkai nerizikuos, kad juos kažkas sietų su rytų kaimynais;
c) dirbtinai sukurtos kalbos – jos turi vieną tikslą „funkcinis tobulumas“ – va šitas mums tinka, nesvarbu, kad nesupratai, bet Teisės aktuose atlieka savo funkciją;
d) magiškos kalbos, kurios pabrėžia mistinę iškalbą ir paslaptingą nutylėjimą – čia irgi tinka;
e) dar galima būtų paminėti oneirines arba sapnų kalbas – bet tokias kalbas pasak U. Eco – sukuria pamišėliai arba transo būsenos asmenys – tai čia gal jau netiktų, gal vis tik mūsų Tesės aktų kūrėjai iki transo nenueina...
f) Umberto Eco nesusilaikė ir paminėjo dar vieną – kalbos pamišėlių kategoriją, kur jis priskiria šventai apsėstų pamišėlių kalbas ir glotomaniakų kalbas --- gal jau nebesigilinkime, nes tada reikės dar ir psichologijos, kad atpažintume pamišusių maniakų simptomus tarp tų, kurie su profsąjunga kalbasi...

Turime konstatuoti: Lietuvos valdininkai naudoja naują kalbą. Dirbtinai sukurta, magiškai iškalbinga su paslaptingais nutylėjimais – tačiau tobulai atlieka savo funkciją: Teisės aktas yra, pasiūlymas, kaip su juo dirbti, yra – bet suprantančių kaip tai daryti – ribotas kiekis.

5. Nemokame mes tos kalbos. ŠMM, NŠA, ministrai ir dar kažkas (pvz., sukalbamesnės profesinės sąjungos) sako, kad viskas gerai, mes skaitome – bandome padaryti kaip rašo – ir nesuprantame, kur čia tas gėris, kur tas Medus?

Tos kalbos nesuprantame ne tik aš ir kiti vyresni mokytojai. Nesupranta jos ir jaunimas.

Po įspėjamojo streiko (2022 rugsėjis) mokiniai manęs pradėjo klausinėti. Protingi, fiziką A kursu mokosi, ruošiasi matematikos VBE laikyti, irgi A kursu. Tai aš jiems parodžiau ministerijos pasiūlymą, kur rugsėjo pradžioje per derybas pateikė (ten sakoma, kad atlyginimai didės x procentų nuo A, paskui y proc. nuo dar kažko) – ir sakau: kas suskaičiuos, kiek mano atlyginimas padidės, jeigu aš pritarsiu šitam pasiūlymui? Gal nesuprantu kalbos, gal reikia sutikti ir nestreikuoti?

Primenu – mokiniai ruošiasi matematikos VBE, pagal programą turi mokėti procentus skaičiuoti. Jie žiūrėjo žiūrėjo, skaičiavo skaičiavo, o paskui vienas mokinys ir sako: tai čia gali būti, kad jūs mažiau dar gausite.

6. Baigdamas pamoką – norėčiau apibendrinti pagal UTA nuostatas: kokios kompetencijos?

Pažinimo kompetencija – atlikome saldumynų tyrimą, palyginome dirbtinių saldiklių naudingumą; pasimokome iš klaidų – ne viskas kas saldu – yra medus.

Kūrybiškumo kompetencija -  kažkam kilo noras kūrybiškai patyrinėti: kokia ta medicinos klinika ir apie kokį saldiklį parašė?

Skaitmeninė kompetencija – skaitmeniniu būdu įrašėme šią kalbą; bet svarbiausia saugumas ir šaltinių patikimumas: U. Eco ir kitas panašias knygas skaitykite, jos guli bibliotekose, - NES kažkada buvo tokia programa ALK (Atviros Lietuvos fondo leistos knygos). Arba tai bus dar vienas pavyzdys, kaip lėšos išleistos, o grįžtamojo ryšio nėra.

Kultūrinė kompetencija – nagrinėdami U. Eco semiotikos metodus įvertinome kultūrinius ir subkultūrinius skirtumus, – dabar gal žinosime ką ŠMM siūlo ir nereikės streikuoti.

Pilietiškumo kompetencija – pasikartojome, kad 1529 09-29  įsigaliojo Pirmasis LDK statutas – kažkada buvęs valstybės pasididžiavimu, teisės sąvadas, kurį kopijavo kitos valstybės. Dabar švietime mes tik bandome kopijuoti iš kitų – ir vis ne taip, vis jautiesi lyg kelnes per galvą maudamas.

Socialinė, emocinė, sveikos gyvensenos kompetencija – pamoka gryname ore, prisiimant atsakomybę už savo veiksmus.

Komunikavimo kompetencija – Sudarytos visos galimybės suprasti mokytojų skleidžiamą informaciją ir perduoti jiems žinias.

Įdomiausia, kad plakatuose apie Kompetencijas (o jų daug, spalvotų – Pinigų yra!!!) parašyta: kompetencijos neskaidomos. Ir aš galvoju, kad šioje pamokoje užtektų vienos – komunikavimo kompetencijos. Jeigu ministerijų atstovai ir politikai supras, kad jie PRIVALO KALBĖTI ne savo sukurta kalba, o valstybine, lietuvių kalba – tada streiko nereikės.

Šilutės Vydūno gimnazijos ir Šilutės pirmosios gimnazijos LŠDPS organizacijų pirmininkas Jonas Jaunius

Pabaigai – vietoje refleksijos – eilėraštis. Liutauras Degėsys. Kvarterolė. https://www.infopamarys.lt/181_l-degesys-kvartole.html