Ar ne per daug Lietuvoje švenčių ir atostogų? (Diskusija buvo spausdinta laikraštyje "Pamarys", 2012-12-28)

Tai – antroji tema, kurią gruodžio 12 d. nagrinėjo „Pamario“ laikraščio redakcijoje susitikę neformalaus visuomeninio diskusijų klubo nariai: fizikas ir sporto entuziastas Jonas Jaunius, žurnalistas, kolekcininkas Petras Skutulas, verslininkių klubo narė Tatjana Frišmantienė, fotografas, gamtos puoselėtojas, baikeris Edvardas Jurjonas. Sulaukta svečio (galimai naujos narės) – gydytojos Dalios Starkienės.
Pagrindinį pranešimą pristatė šią temą pasiūlęs Petras Skutulas. Sausį klubo nariai diskutuos E. Jurjono pasiūlyta tema: „Šilutė – kurortas?“

Švenčių ir atmintinų dienų – per 500
Per 500 įvairių Lietuvos, pasaulinių bei tarptautinių švenčių, dienų ir kitų minėtinų progų sąrašas vos telpa į smulkiu šriftu surašytus keturis puslapius. „Jeigu viską perskaityčiau, tai išsyk turėtume skirstytis namo...“ – pradėjo kalbą P. Skutulas, paminėdamas tik keistesnių dienų pavadinimus: Miego, Pingvinų, Raštingumo, Grožio diena, Valpurgijos naktis (dar yra Tarptautinė diena be dietų, Rankšluosčio diena, Pasaulinė blondinių diena, Bučinių, Dešrainių, Apatinių drabužių dienos. Yra ir tarptautinės Dienos diena, Veltinio, Tinginių diena, turime Molekulės, Vyrų, Ožio, Pasipriešinimo pirkiniams dienas, net Pasaulinę sveikinimosi dieną – aut. pastaba).
P. Skutulas atkreipė dėmesį, kad balandžio 23 d. yra Vokietijos nacionalinė alaus diena, stebėjosi, jog rugsėjo 9-oji įrašyta kaip Trijų karalių diena, nors žinoma, kad tokia šventė būna sausio pradžioje. Prasminga data paminėta rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena. Jau girdėtos Boso, Vyrų dienos, lapkritį yra ir Senbernių diena. Kadangi klubo diskusija vyko 2012-12-12, trijų skaičių sutapimo dieną, P. Skutulas atkreipė dėmesį į gruodžio 11-ąją, kuri buvo Tarptautinė kalnų, Pasaulinė tango diena, o gruodžio 13-oji – Šviesos diena.
Lietuvių atostogos bene ilgiausios
Lietuvoje 2012 m. buvo dvylika švenčių, kurios skelbtos nedarbo dienomis: Naujieji metai, Vasario 16 d. ir Kovo 11 d., šv. Velykos, gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, Motinos, Tėvo dienos, Mindaugo karūnavimo, Joninės, Žolinės, Visų šventųjų diena, šv. Kalėdos.
„Ilgieji savaitgaliai“ buvo trys: balandžio 7-9, liepos 6-8, gruodžio 22-25 d. (pastaroji šventė su dviem savaitgalio dienomis kai kam sudarė 5 poilsio dienas). P. Skutulas informavo, kad tiek švenčių ir poilsio dienų šiais metais reglamentuota Darbo kodekso 162 str.
Poilsis Europos Sąjungoje reglamentuotas Europos Parlamento ir Europos Komisijos direktyvomis. Kiekvienam dirbančiajam per metus garantuota teisė mažiausiai į keturių savaičių mokamas atostogas. Valstybės turi teisę ilginti atostogų trukmę. Minimali atostogų ES valstybėse trukmė – 20-30 d., vidurkis – 23 d., Lietuvoje minimalios atostogos – 28 kalendorinės dienos, nors yra ir iki 58 kalendorinių dienų, jeigu žmogaus darbas susijęs su nervine, emocine, protine įtampa, profesine rizika, pavyzdžiui, mokytojams. Atostogos ilgėja ir dirbantiems kenksmingomis sąlygomis bei už nepertraukiamąjį darbo stažą toje pat darbovietėje.
CNN, anlizuodama bendrovės „Mercer“ atlikto tyrimo duomenis, primena, jog gyvenimu besiskundžiantys lietuviai gali pasidžiaugti bent viena gyvenimo Lietuvoje nauda: tauta beveik pirmauja laisvadienių skaičiumi. Lietuvoje per metus vidutiniškai ilsimasi 41 dieną: 28 dienos mokamų atostogų ir 13 švenčių dienų, per kurias nereikia dirbti, tačiau jos apmokamos. Danai ir vokiečiai turi po 9 šventines dienas per metus, britai ir olandai – po 8.
„Veido“ žurnalo duomenimis, paskelbtais vasarą, ilgiausiai Europoje ilsisi Austrijos ir Maltos gyventojai, o trumpiausiai – olandai.
P. Skutulas informavo, kad pagal paminėtos apklausos duomenis, kinai turi 10 dienų atostogų ir 11 šventinių mokamų dienų – per metus ilsisi tik 21 d. JAV atostogos trunka 15 dienų, šventės – 10, tad iš viso nedirbama tik 25 dienas. Indijoje atostogų būna tik 12 dienų, su šventėmis (16 d.) ilsėtis galima 28 dienas.
Nors japonai gali atostogauti 20 dienų, to vengiama, nes baiminamasi prarasti darbą. Honkongo ir Singapūro gyventojai turi teisę vos į savaitę mokamų atostogų, išdirbusieji virš dešimties metų – į dvi savaites atostogų. Kinai ir kanadiečiai, be valstybinių švenčių, gali gauti vos 10 laisvadienių, tačiau kinams bei JAV gyventojams darbdavys neprivalo suteikti atostogų. Nors tokia praktika nerekomenduojama, bet ir nedraudžiama. JAV atostogų trukmė priklauso ir nuo darbo stažo. Manoma, kad 11 proc. amerikiečių atostogauja 1 savaitę, 31 proc. – dvi savaites, 22 proc. – 3 savaites. Penktadalis amerikiečių iš viso neatostogauja, taip darbdaviams sutaupydami milžiniškas pinigų sumas.
Pietų Korėjos gyventojas per metus dirba 2357 val., per savaitę – 48 val., atostogauja tik 3-5 dienas. Korėjietis tėvas vaikams per dieną tegali skirti 15 minučių. P. Skutulo sukaupta informacija paneigia gandą, kad daugiausia dirba japonai, nors tą jie daro tik 1784 valandas per metus, net mažiau už amerikiečius. Dėl pervargimo per metus miršta net 10 tūkstančių japonų, kurie neima atostogų, bijodami prarasti darbą. Beveik 1,7 milijono amerikiečių dirba nuo 2 iki 3 tūkst. valandų per metus.
JAV darbo tyrimų centras paskelbė, kad 62 proc. dideles algas gaunančių žmonių per savaitę dirba po 50 val., 35 proc. – po 60 val., 10 proc. – net po 80 val. per savaitę...
„Pakeičiau nuomonę...“
P. Skutulas prisipažino, kad pradėdamas ruošti šį pranešimą buvo įsitikinęs, jog Lietuva turi per daug švenčių ir poilsio dienų. Mat leisti laikraštį trukdydavo ir laisvadienių kilnojimas dėl švenčių. Dabar P. Skutulas nuomonę pakeitė, nes yra ir medikų išvadų, kad pailsėjęs žmogus daugiau nuveikia. P. Skutulas pacitavo vieną publikaciją: „Tai štai, pasirodo, jog kartais Lietuvoje gyventi geriau nei kai kuriose kitose pasaulio šalyse. Na, bent jau dėl atostogų. O jeigu kyla minčių apie padirbėjimą per laisvas savaites, įvertinkite mokslininkų rekomendacijas. Jie įrodė, jog poilsio stoka turi įtakos darbo našumui. Negana to, nepailsėjęs žmogus kelia riziką savo sveikatai – jam širdies priepuolio tikimybė padidėja net 30 proc., o mirtingumą geras poilsis sumažina iki 20 proc. Juk per paskutiniuosius 100 metų ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse vidutinis darbo laikas per metus sutrumpėjo 40 proc.“.
Apie kalendorines šventes
P. Skutulas apgailestavo, kad šįkart į diskusiją neatvyko klubo narė Birutė Servienė, kuri iš anksto pateikė informacijos apie kalendorines šventes. Kalbėtojas atkreipė dėmesį į nedarbo diena paskelbtą Žolinę – Švenčiausiosios mergelės Marijos į dangų ėmimo dieną. Esama ir kitų gražių švenčių, kurias derėtų populiarinti ir švęsti. Štai Užgavėnes Žemaitijoje švęsdavo ir praėjusio amžiaus pradžioje, ir šiandien tebešvenčia. Primirštos kitos prasmingos šventės – Vieversio, 40 paukščių diena, Varnėnų, Gandro, Kregždės, Gegutės, Jorės.
P. Skutulas paminėjo prof. A. Vyšniauskaitės pateiktą šventės sampratą: „Šventė – tai nekasdieniškas iškilmingas apeiginis renginys, kuriuo pagal nustatytą ritualą minima kuri nors reikšminga istorinė arba doktrininė religijos realija...“ Išeitų, kad ne visas šventes kol kas galima vadinti šventėmis.
Diskusija
T. Frišmantienė:
„Manau, kad 28 kalendorinės dienos atostogų yra per daug. Užtektų ir trijų savaičių. Esu verslininkė, turiu dvi darbuotojas: pardavėją ir siuvėją, kurios net nėra kam pakeisti. Aš pati turiu pakeisti atostogaujančią pardavėją. Per metus atostogauju gal du kartus po savaitę, mano darbo valandos kartais būna nuo 5 iki 21 valandos. Nėra atostogavimo kultūros, tarkim, išvykti ir gerai pailsėti. Paprastai žmonės neturi lėšų kelionėms, tad atostogauja namie, sode, į darbą sugrįžta labiau pavargę“.
D. Starkienė:
„Mdikai turėjome 42 dienas atostogų, dabar jos sutrumpintos iki 35. Nėra daug, nes atostogaujame etapais. O atostogos – šventas reikalas. Reikia bent porai savaičių išvykti, nes pirmąją savaitę „tebesapnuoji“ darbą. Aš darbe pageidauju, kad atostogaujančiam niekas net neskambintų. Manau, mūsų atostogavimo įpročiai yra blogi“.
T. Frišmantienė:
„Žolinė – bažnytinė šventė, gal net ne visi ją švenčia. Ar ši diena turėtų būti nedarbo?“
P. Skutulas:
„Anksčiau Žemaitijos krašte Žolinės nešvęsdavo, būna kitokių atlaidų“.
E. Jurjonas:
„Galima siūlyti daugiau švenčių, bet kai jų su atostogomis susidaro per 40 dienų, kas daugiau leis įteisinti? Manau, jau turime maksimumą. Galbūt mažinti atostogų ir rinktis daugiau švenčių? Tik švęsti ir ilsėtis nemokame. Esame darboholikai arba alkoholikai, išskyrus gal 50 procentų gyventojų, kurie moka išnaudoti laisvadienius“.
J. Jaunius:
„Nemokame ilsėtis... Šventės ir atostogos – du skirtingi dalykai. Kai žmogus dirbo sau, atostogų ir nebuvo. Tačiau radosi supratimas, kad ilsėtis reikia. Yra 52 sekmadieniai – poilsio dienos, juk net 10 Dievo įsakymų nurodo: „Sekmadienį švęsk!“.
Ar mokame poilsio dienas išnaudoti? Tiesiog neinu tądien į darbą, kažką veikiu. Jeigu mokėtume ilsėtis, jeigu tam išnaudotume sekmadienius, pailsėtų ir raumenys, ir smegenys. Realiai visos nedarbo dienos per metus lemia, kad tris dienas dirbame, dvi – ilsimės. Esame niurgzlių tauta. Blogai gyveni – kurk vertybes namie, sode, darže. Gerai gyveni – neniurzgėk. Žmogus turi sau pripažinti, ko nori. Bažnytinės ir valstybinės šventės – Naujieji metai, Velykos, Kalėdos, taip pat Vasario 16, Kovo 11, Liepos 6 – turi prasmę ir ritualus. Tiesa, alaus gamintojai pasiekė, kad Joninės irgi būtų nedarbo diena“.
P. Skutulas:
„Noriu apginti Jonines. Sutinku, kad alaus gamintojai rūpinosi šiuo laisvadieniu, tačiau tai prasminga šventė, atėjusi iš senovės, kurią mūsų broliai, taip pat baltai, latviai laiko didžiausia savo švente. Joninių lažai nuo seno liepsnodavo ir ant Žemaitijos kalvų.
Beje, net tie lietuviai, kurie jau galėtų nedirbti, veržiasi į darbą net sulaukę pensijos...“
E. Jurjonas:
„Laisvadieniai naudingiausi valstybės tarnautojams, iš biudžeto atlyginimus gaunantiems žmonėms, nes nuo to jų atlyginimai nesumažėja. Lietuviai neturėtų skųstis, kai vos keliose šalyse atostogos ilgesnės už mūsiškes. Tik nemokame to išnaudoti. Ir aš nemoku. Dviejų savaičių atostogų neužtenka, būtina bent 21 diena. Reikia „atsijungti“ nuo darbo. O pagal dabartines tradicijas iš atostogų sugrįžusiam žmogui reikia ...atostogų“.
D. Starkienė:
„Sunku įtikinti, kad žmogus ilsėtųsi“.
J. Jaunius:
„Gavęs atostogų, pirmąją savaitę realiai neatostogauji, pradedi tik nuo antros savaitės“.
P. Skutulas:
„Iš patirties pasakysiu, kaip „atsijungti“ išsyk: reikia vykti slidinėti į kalnus. Pasileidi žemyn ir tą pat akimirką pro ausis šniokščiantis vejas išgairina visus darbo rūpesčius...“
T. Frišmantienė:
„Atsijungti“ gali tik ne namuose, tačiau mes įpratę prie bandos elgsenos – visi taip daro, taip ir aš... O švenčių tradicijas atsinešame iš šeimos“.
D. Starkienė:
„Jaunimas kuria savo tradicijas...“
T. Frišmantienė:
„Kad ant Kūčių stalo reikia 12 patiekalų, dar žinome, o 40 dienų pasninką iki šventų Kalėdų jau pamiršome. To pasninko dienų taip sumažėjo“.
J. Jaunius:
„Pasninką traktavo kaip taupymo būdą. Tačiau tai ilga kalba, jeigu grįšime į tautos praeitį“.

Spaudai parengė Stasė SKUTULIENĖ