2000 m. balandžio pradžioje (4-6 d.d.?) Šilutės meorologinės stoties darbuotoja Ramutė Bučinskienė stebėjo retą reiškinį - sidabriškuosius debesis.

Sidabriškieji debesys - tai debesys, kurie susidaro Žemės atmosferoje, ~80 km aukštyje (kartais iki 100 km). Savo išvaizda jie panašūs į plunksninius debesis, yra skaidrūs, manoma, kad yra sudaryti iš vulkaninių ir kosminių dulkelių bei ledo kristalėlių. Šių debesų švytėjimą sukelia Saulės spindulių atspindys nuo dulkelių ir ledo, kartu pasireikšiant fotoliuminescencijos reiškiniui, kuris atsiranda dėl Saulės ultravioletinių spindulių poveikio. Dažniausiai debesys švyti melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa (iš čia ir pavadinimas), tačiau kartais būna stebimi ir neįprastos spalvos.
Sidabriškieji debesys matomi ne visose Žemėje, o tik tose vietovėse, kurių geografinė platuma yra nuo 45 iki 70 lapsnių. Į šią juostą patenka ir LIetuva, ir Šilutė. Dažniausiai stebimi karštuoju metų laiku (gegužė- rugpjūtis) šiaurinėje dangaus pusėje, rečiau juos galima matyti balandžio ar rugsėjo mėnesiais. Šie debesys švyti nuo kelių minučių iki kelių valandų, todėl esant palankiam orui ir patogiam laikui juos gali matyti daug žmonių.

Sidabriškųjų debesų švytėjimas ir šiaip nėra dažnas reiškinys, bet Šilutėje stebėtas reiškinys yra labai išskirtinis: balandžio pradžia (dar nekaršta), Saulė jau seniai nusileidusi (stebėta praėjus 6 val. po saulėlydžio). O svarbiausia - debesys švietė neįprasta, raudona šviesa.

Šaltiniai.
1. Apie šiuos debesis ir Šilutėje stebėtą reiškinį tuo metu rašė rajoniniai laikraščiai "Šilokarčema" (2000-04-08 d.) ir "Pamarys".
2. Įvairūs astronomijos žinynai bei vadovėliai.

Jonas Jaunius