Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė Klaipėdoje 1845 m. balandžio 1 d. Čia jis baigė Klaipėdos aukštesniąją miestiečių mokyklą, po to studijavo Berlyno žemės ūkio institute. Vėliau praktikavosi keliuose Rytų Prūsijos dvaruose. 1873 m. įsigijo Lėbartų,  o 1889 m. – Šilokarčemos dvarą.

H. Šojus užėmė atsakingas pareigas valstybės tarnyboje bei visuomeninėse organizacijose. Buvo Klaipėdos (1884-1919) ir Šilutės (1909-1920) apskričių valdybų narys, Klaipėdos krašto Pirmosios Direktorijos narys, Žemės ūkio rūmų steigėjas ir prezidentas, Rytų Prūsijos Žemės ūkio kredito ir draudimo įstaigos generalinis direktorius (1921-1925). 1926 m. ir 1928 m. laikinai dirbo Šilutės apskrities viršininku.

H. Šojus dar savo amžininkų buvo pripažintas ne vien valdžios elito atstovu – jis buvo žinomas ir kaip aktyvus kultūrininkas. Dvarininkas buvo Tilžės Lietuvių literatūrinės, Karaliaučiaus senovės Prūsijos, Įsrutės senovės, Antropologijos, Botanikos ir kt. draugijų narys. H. Šojus priklausė Rytprūsių intelektualų ratui, kurie itin domėjosi senąją Prūsijos valstybės ir jos gyventojų istorija, užsiėmė moksline, praeities reliktus fiksuojančia ir saugančia bei kraštotyrine veikla. Ypatingas dėmesys anuomet buvo rodytas lietuvininkų, kurie buvo laikomi senųjų prūsų palikuonys, kultūrai. Už šią veiklą H.Šojui 1924 m. buvo suteiktas mokslų daktaro vardas.

H. Šojaus  dėka Šilokarčemos dvaras įgavo patrauklaus ir reprezentatyvaus ūkio įvaizdį. Šiame dvare ne kartą lankėsi Vokietijos kronprincas, Lietuvos prezidentai, J. Basanavičius bei kiti kultūros ir politikos elito atstovai.

Dvaro trauką stiprino ir rūmuose H. Šojaus įkurtas privatus muziejus. Į istoriją dvarininkas įėjo kaip pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. XIX a. pabaigoje Šilokarčemos (dabar Šilutės) dvaro rūmuose jis įkūrė privatų muziejų, kuriame buvo sukaupta ir eksponuojama etnografijos ir archeologijos kolekcija. Dvare buvo sukaupta gausi lituanistinė biblioteka. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metais dvaro paveldėtojui pasitraukus į Vokietiją, tėvo ir sūnaus Šojų formuotas dvaro muziejus, visi su dideliu atsidavimu kaupti vertingi eksponatai, etnografinė ir tautosakinė medžiaga liko be priežiūros. Iš išlikusių kolekcijų eksponatų, po karo, 1949 m. buvo įkurtas Šilutės kraštotyros muziejus. Dalis lituanistinės bibliotekos šiuo metu yra saugoma Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje.
Šiandien Šilutės muziejuje saugoma virš 60 tūkst. eksponatų, tarp kurių labiausia vertinami buvusio dvaro muziejaus kolekcijos daiktai.

Dvarininkas labai daug prisidėjo prie Šilutės miesto plėtros. Iš dvaro žemių nemokamai Šilutės miesto plėtrai skyrė sklypus turgaus aikštei, siaurojo geležinkelio linijai, o taip pat uostui įrengti, pašto, bažnyčios, klebonijos, gaisrinės, ligoninės, mokyklų statyboms. 1924 m. miestui padovanojo dvarui priklausiusį apie 50 ha mišką su įrengta promenada palei Šyšos upę. Ne be pagrindo H. Šojus tuomet ir dabar vadinamas Šilutės miesto kūrėju bei mecenatu. (Pastaba. Kada padovanotame parke įrengtas stadionas - ??)

H. Šojus mirė 1937 m. liepos 25 d. Šilutėje, sulaukęs 92 metų. Palaidotas tuometinėse Šilutės dvaro kapinėse (dabartiniu metu - teritorija Atgimimo alėjos ir H.Šojaus gatvės kampe). Jo kapas Šilutės pirmosios gimnazijos bendruomenės ir Šilutės visuomenininkų bei seniūnijos dėka yra tvarkomas ir prižiūrimas. Garbingam jo atminimui prie buvusių jo dvaro rūmų 2001 m. pastatytas paminklas.

Hugo Šojaus surinkta etnografine, tautosakine medžiaga šiandien naudojasi mokslininkai, studentai, filmų kūrėjai, Šilutės miesto ugdymo įstaigos, etnografai, folkloro kolektyvai, profesionalūs menininkai. Šis jo palikimas - neįkainojamas indėlis, kuris leidžia mums, čia ir dabar gyvenantiems, pažinti, suprasti ir puoselėti savo krašto išskirtinumą, tradicijas.

Pateikė Vilma Griškevičienė